11 svarbių faktų, kurių nežinojote apie vaikų žaidimus

Artėjant kalėdiniam žaislų pirkimo bumui jaučiu pareigą pasidalinti žiniomis, kurias sukaupiau psichologijos studijų, įvairių konferencijų, seminarų bei savo praktikos metu. Noriu pateikti pagrindines gaires, kurios, tikiuosi, privers susimąstyti apie žaidimo svarbą vaikų ugdyme ir leis nepasiduoti žaislų pardavėjų bei rinkodaros specialistų įtakai. Kalbėdama apie vaikus aš turiu galvoje ikimokyklinukus.

Taigi:

ŽAIDIMAS YRA RIMTA VEIKLA. Būna, tėvai sako: „Mano vaikas nieko neveikia per dienas, tik žaidžia.“ Tai ačiū Dievui, kad jis žaidžia (nekalbant apie didžiąją kompiuterinių žaidimų dalį)! Dabartiniai vaikai skiriasi nuo vaikų, gimusių prieš 15–20 metų tuo, kad jie nebemoka žaisti. Žaidimų metu formuojasi vaiko pažintiniai, kognityviniai, motoriniai procesai, valia, savireguliacija, kūrybinis mąstymas, komandinio darbo įgūdžiai, lyderiavimo savybės, o svarbiausia – vaizduotė. DABARTINIAI VAIKAI NEBETURI VAIZDUOTĖS. Spėkit, kodėl? Pirma – kompiuteris, televizija, telefonai. Viskas yra pateikiama per ekraną, vaikams nėra laiko kada galvoti, kažką sukurti patiems, viskas yra patiekiama čia ir dabar. Kuriems galams jam kurti žaidybinę veiklą, jei paprasčiau yra įsijungti kompiuterį? Antra ­– tėvų profesijos. Vaikai nuo pat mažų dienų yra linkę viską kopijuoti. Jų dažnai klausiama, kuo norėtų būti užaugę arba ką veikia/dirba tėvai. Dabartiniai vaikai nebesupranta, ką tėvai veikia darbe, dėl neaiškių profesijų jie negali žaisti profesinių žaidimų kaip anksčiau. Kaip jūs galvojate, kokį tėvų elgesį mato vaikai? Ogi darbą kompiuteriu. Žaisdamas vaikas atsisėda prie stalo ir spaudinėja pirštukais jo paviršių. Ką jis veikia? Dirba. Ar yra lavinama vaiko vaizduotė? Ne. Tėvai (net jeigu jie ir dirba visą dieną kompiuteriu) turėtų stengtis papasakoti ką nors išskirtinio, kas įvyko per jo darbo dieną, kad vaikas turėtų susikūręs įspūdį apie profesiją ir galėtų tai panaudoti žaisdamas.

MAŽIAU yra DAUGIAU. Pamenu, į darželį atėjo viena mamytė ir nusistebėjo, kodėl tiek mažai žaislų grupėje? Brangūs tėveliai, žaislų kiekybė nėra geras rodiklis. Dėl per didelio žaislų kiekio vaikas negali jų įsiminti, nesivysto santykis su žaislu. Geriau jau turėti vieną medinę kaladėlę, kuri vaikui atstos ir telefoną, ir mašiną, ir lėktuvą, žirkles, vaistus, pyrago gabalėlį… viską, ką vaikas PATS SUGALVOS! Jei vietoje vieno žaislo jam nupirksite šiuos 6 išvardintus, vaikas apsiribos tik to žaislo funkcija, ir jo vaizduotė nesiplėtos. Šiuolaikiniai žaislai patys dainuoja, šneka, vaikui tereikia žiūrėti, ką žaislas daro, ir pačiam nebėra stimulo ką nors papildomai sugalvoti. Toks žaislas vaikui greit atsibosta, nes visa veikla – paspausti kelis mygtukus. Vartotojiškas tėvų požiūris įgalino vaikus gauti jau paruoštus žaislus, nebėra vietos konstruoti. Tačiau jei nupirksite tik vienąiPadą, vaikas temokės paspausti kelis mygtukus, o vartydamas nuotraukų albumą mėgins pirštais priartinti vaizdą. Beje, ar žinote, kada reikia džiaugtis, jog vaikas pasiekė aukščiausią žaidimų lygį? Ne tada, kai apsistatęs žaisliniais kasos aparatais ir vaikiškom prekėm žaidžia parduotuvę, o tada, kai tiesiog sėdėdamas kėdėje įsivaizduoja, kad skenuoja prekes. Taigi, vaikai, turintys daug žaislų, vaizduotės žaidimus žaidžia prasčiau.

VISI ŽAISLAI YRA UGDOMIEJI ŽAISLAI.Dabar reklamuojami specialūs ugdomieji žaislai, bet pasakykite, kurie žaislai NĖRA ugdomieji? Paprasta medinė kaladėlė gali ugdyti. Ir iš tikrųjų vaikams iki 1,5 metų yra visiškai nereikalingi žaislai, nes jų pagrindinis objektas yra tėvai, jų stebėjimas ir mėgdžiojimas (mama plauna indus – ir vaikas nori daryti tą patį; didžiausias užsiėmimas – iškraustyti stalčius, išimti puodus, kur nors įlįsti). Parduotuvėse galime rasti net žaislų, skirtų kramtyti, kad dantukai geriau augtų, su iškilusiomis raidėmis – maždaug pradėkime vaikus mokyti pažinti raides nuo kūdikystės. Tėvams atrodo, kad naudingiausias didaktinis žaislas yra toks, kuris turi daugiausia funkcijų (pvz., daugybos lentelę lojantis šuniukas). TIKRAI NE. Tokie žaislai blokuoja vaiko aktyvumą. Leiskime vaikams džiaugtis ir taip trumpa vaikyste, laisvai tyrinėti aplinką, skaityti ir skaičiuoti jis tikrai išmoks, kai ateis tam laikas.

Skaityti daugiau

Kaip išsirinkti tinkamą žaislą vaikui: ką svarbu žinoti tėvams

Renkantis žaislą vaikui, daugelis tėvų ieško tokio, kuris būtų įdomus, lavintų kūrybiškumą ir, svarbiausia, būtų saugus. Žaislų gamintoja, atsakingai žiūrinti į vaikų gerovę ir vystymąsi, pabrėžia, kad kiekvienas žaislas turėtų būti kuriamas su pagarba vaikui, jo smalsumui ir saugumo poreikiams.

Kokybiškas žaislas – tai ne tik pramoga, bet ir pagalba vaiko augimui. Todėl gamintojai, kuriems rūpi vaikai, didelį dėmesį skiria trims svarbiausiems dalykams: saugumui, kokybei ir ilgaamžiškumui.

Saugumas – pagrindinė vertybė

Atsakingas žaislų gamintojas pirmiausia užtikrina, kad kiekvienas gaminys atitiktų griežtus saugumo standartus. Visi žaislai yra testuojami ir ženklinami CE simboliu, kuris patvirtina, jog jie atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.

Saugumo užtikrinimui pasitelkiamos natūralios, netoksiškos medžiagos – medis, bioplastikas ar sertifikuoti audiniai. Vengiama smulkių detalių, aštrių briaunų bei trapių jungčių, kurios gali kelti pavojų mažesniems vaikams.

Tokiu būdu žaislai tampa ne tik patrauklūs, bet ir saugūs kiekvienam vaiko amžiaus tarpsniui.

Kokybė – ilgalaikė vertė

Kokybiškas žaislas turi išlaikyti savo formą, spalvą ir funkcionalumą net po daugelio metų naudojimo. Todėl atsakingi gamintojai renkasi patvarias medžiagas ir kruopštų gamybos procesą.

Ilgaamžiai žaislai dažnai tampa šeimos istorijos dalimi – jie perduodami iš vyresnių vaikų jaunesniems, išlieka gražūs ir tvirti net po daugybės žaidimų. Tokia kokybė ne tik džiugina vaikus, bet ir padeda tėvams išvengti dažno pirkimo bei perteklinio vartojimo.

Gamyboje laikomasi principo, kad kiekvienas žaislas turi būti ne tik gražus, bet ir patikimas – kad vaikas galėtų juo džiaugtis ilgai ir saugiai.

Kodėl kokybiški žaislai kainuoja daugiau

Geresni žaislai dažnai yra brangesni, tačiau ši kaina atspindi jų vertę. Kokybiškų žaislų gamyboje naudojamos saugios ir sertifikuotos medžiagos, atsakingai parinkti dažai ir apdirbimo būdai. Dalis gamybos procesų atliekama rankomis, siekiant užtikrinti kruopštų kiekvieno gaminio apdailinimą.

Pigūs žaislai dažnai gaminami masiškai, iš prastesnių žaliavų, todėl greitai susidėvi arba net tampa pavojingi. Tuo tarpu brangesnis žaislas yra ilgalaikė investicija į vaiko saugumą ir vystymąsi.

Žaislo tinkamumas pagal vaiko amžių

Kiekvienas žaislas turi būti pritaikytas pagal vaiko amžių ir gebėjimus. Kūdikystės laikotarpiu tinka švelnūs, pojūčius lavinantys žaislai. Ikimokyklinio amžiaus vaikams – kūrybiškumą ir smulkiąją motoriką ugdantys žaislai, pavyzdžiui, kaladėlės ar dėlionės. Vyresniems vaikams naudingiausi yra loginiai ir konstrukciniai žaidimai, skatinantys savarankiškumą bei mąstymą.

Tokį požiūrį taikantys gamintojai siekia, kad kiekvienas žaislas būtų ne tik smagus, bet ir ugdantis – padėtų vaikui pažinti pasaulį, lavintų kūrybiškumą bei pasitikėjimą savimi.

Apibendrinimas

Atsakinga žaislų gamyba grindžiama pagarba vaikui, jo saugumui ir augimo procesui. Todėl kokybiškas žaislas – tai ne trumpalaikė pramoga, o ilgalaikė vertė, suteikianti vaikui džiaugsmo ir lavinimosi galimybių.

Žaislų gamintoja pabrėžia, kad brangesni žaislai dažniausiai yra saugesni, patvaresni ir vertingesni. Jie ne tik tarnauja ilgiau, bet ir kuria emocinį ryšį su vaiku – tampa jo draugais, padedančiais tyrinėti, mokytis ir augti su pasitikėjimu.

Kaip sumažinti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų?

Turbūt nemaža dalis tėvų yra susimąstę kokią įtaka vaikui daro ekranai.

Dirbdama su vaikais kasdien matau, kaip stipriai ekranai juos traukia. Telefonai, planšetės, televizoriai užima daug laiko, o tai dažnai atima galimybę judėti, kurti ar tiesiog būti su šeima. Man, kaip mokytojai ir mamai, tai labai rūpi, todėl noriu pasidalinti keliomis mintimis, kurios pasiteisino ir mano šeimoje.

1. Aiškios ribos

Vaikams reikia aiškumo. Nustatykite laiką, kiek galima naudotis ekranu. Mano dukrai padėjo taisyklė – jokių ekranų prieš miegą.

2. Pavyzdys iš tėvų

Vaikai labai greitai pastebi mūsų įpročius. Kai pati padėjau telefoną vakarais į šalį, pamačiau, kad ir mano vaikas rečiau jo prašo.

3. Įdomios alternatyvos

Labai svarbu pasiūlyti veiklą vietoj ekranų. Mūsų namuose puikiai suveikė mediniai lavinamieji žaislai – jie skatino dukrą kurti istorijas, judėti, net vaidinti.

4. Laikas kartu

Vaikai noriau atsitraukia nuo ekranų, kai gauna dėmesio. Skaitymas kartu, pasivaikščiojimai ar net paprastas pokalbis prieš miegą pakeičia planšetę daug geriau, nei tikėjausi.

Ekranai yra mūsų gyvenimo dalis, bet mes galime padėti vaikams atrasti balansą. Tereikia šiek tiek kantrybės, kūrybiškumo ir daug meilės.